- apšikti
- apšìkti, àpšika, -o vlg.
1. tr. K, Š, Rtr, KŽ apteršti, apibjauroti išmatomis: Tie karveliai apìšikė visur, reikia vytie Adm. | Pleštekės baltos àpšika kopūstus kirminais Mžk. ^ Kaip àpšiktą šakalį muni mėtlio[ja] iš vietos į vietą Slnt. Kur [vaikas] vienas – apìšika sienas Aln. Jei aš galėjau delną apšìkti, ninkštį – juo [labiau] Grg. Apšikái delną, apšìk i ninkštį Lk. Tu tiek žolės neapšikai, kiek aš sviete buvau LTR(Grk). Kelmą apšikęs, jau nebenori į jį žiūrėt LTR(Žg). Nori viena šikna visus laukus apšikt (vienas viską padaryti) LTR(Vlkv). Visus turgus viena subine neapšìksi (vienas visur nesuspėsi) Slnt. Ir aš da teip nesu visų vištų apšikama Sln. Apšikái visus kraštus ir par vidurį (viską subjaurojai) Vn. Apšiksì kulnus, ir bus bezvėnas Trgn. Apšìkt tokia boba, kad namų netvarko Dglš. O kad tave vanagai apšiktų! NžR. Apšìk kūlę trim eiliom – gausi pačią užkuriom (nieko negausi) Jnšk. Kas tau darbo, apšìk savo skarbą J. | refl. N, J, Š, Rtr, KŽ, Rg, Trk: Eina apsišìkęs Knv. ^ Ka tu, žalty, kraujais apsišìktumi! (keik.) Krš. Neduočio tokiam nė apšìkusis Šts. Geras veršis nedaboja, kad karvė apsišìkus Sld. Savutysis – apsišikęs gražutysis Btg.
2. tr. prk. apterlioti, sujaukti: Apšikęs paliko (pradėjęs nebaigė) B, N. | refl. Všv: Valykiatės! Tiek mergų! Ar apsišìkusios sėdėste?! Rdn. Apsišìkę gyvena – kaip geras žmogus gali pas juos važiuot?! Jnšk. Apsišikus lig ausų KrvP(Jnš). Daba visi apsišìkę darbais: i bulbės apžėlusios, i daržai Všv.
3. tr. prk. pažeminti, sukompromituoti: Apšikái savo giminę, parsivežęs tokią surūgėlę Krš. Apšìko (įtaisė vaiką) i paliko – suėdė mergą Rdn. ^ Geras mužikas poną apšìks Klvr. Apšiko tėvus už padėtus vargus KrvP(Mrj). | refl.: Kur ans tura daba akis kišti, su merga apsišìkęs Dr.
4. part. tr. prk. prastas, netikęs, nevykęs: Aš nenoriu tokio àpšikto darbo! Alk.
apšiktaĩ adv.: Kad teip apšiktaĩ dirba, tai žmonės ir juokias Grž. Apšiktaĩ da siuva Ds. apsišìkusiai adv. Ds: Apsišìkusiai dirba, tai teip ir išeina Grž.5. intr. kalbančiojo teiginiui paneigti: Tete, aš ar važiuosiu? – Apšìksi! (nevažiuosi) Jnšk.◊ apšìkti šìrdį Rdn, Trš įžeisti, įskaudinti, užgauti: Apšìko šìrdį, o atsisukusi gera taisos! Krš. Storokis, dirbk, o jie tau apšìks šìrdį Rs.\ šikti; apšikti; atšikti; įšikti; iššikti; nušikti; pašikti; paršikti; persišikti; piešikti; prašikti; prišikti; sušikti; užšikti
Dictionary of the Lithuanian Language.